Dažnai susiduriu su mokiniais, kuriems šis balso efektas pasireiškia ne tik dainuojant, bet ir kalbant. Iškyla klausimas, kodėl vieniems balsas skamba skaidriai, tolygiai ir natūraliai, o kitiems girdimas nuolatinis švokštimas, didesnis ar mažesnis. Nusprendžiau panagrinėti šią temą norint išsiaiškinti, ar šis balso reiškinys yra pavojingas mokinantis dainuoti. O gal tai yra natūralus ir individualus žmogaus fiziologinis ypatumas su kuriuo nėra nieko blogo?
Nagrinėdama balso stygų ypatumus, sužinojau , jog dainavimo ar kalbėjimo metu balso klostės būna susiglaudusios, jas virpina iš gerklų einantis oras ir taip išgaunamas garsas.
Kai dainavimo metu girdimas švokščiantis garsas, tai gali būti nesusiglaudžiančių balso stygų padarinys. Šį organą yra labai sunku pajausti atskirai, tačiau jis yra itin svarbus dainavimo procese. Foniatrė N. Mameniškienė siūlo būdą, pajausti balso klosčių susiglaudimą:
„Garso išgavimas turėtų prasidėti su lengvutėle h, su kurios pagalba susiglaudžia balso klostės. Garsas h – tai negirdima, suaktyvinta iškvepiamo oro srovė, kurios metu geriausia susiglaudžia balso klostės ir garso ataka būna minkšta (kaip pavyzdį galima pateikti styginį instrumentą, kai stryku užgaunama styga: toks techniškas momentas dainavime vadinamas garso išgavimu)“
Visgi, turint šį reiškinį, vertėtų išsitirti balso stygas pas profesionalų balso foniatrą, kuris tinkamai diagnozuos balso stygų sveikatą. Yra įvardijama galybę priežaščių joms nesusiglaudžiant, tačiau atsižvelgtina, kad paauglystėje šis reiškinys dažniausiai siejamas su balso mutacija, kuomet organizmas keičiasi ir bręsta. Balso mutacija esti trijų stadijų:
Priešmutacinė arba latentinė balso vystymosi stadija. Būdinga 12–13 metų berniukams, trunka nuo 2 mėn. iki 6 mėn. Apibūdinamas kaip „vaikiško balso sužydėjimas“ – tuomet balsas pasižymi ypatingu skambumu ir galimybių aukštumomis. Po to viduriniajame balso registre atsiranda šnabždesys, apatinių garsų diapazone – patamsėjimas, krūtininis atspalvis.
Aštrioji mutacija. Tai balso lūžimas, vaikiško balso pasikeitimas į vyrišką. Pasireiškia 14–16 gyvenimo metais, trunka nuo 2–3 dienų iki 2–3 metų. Išryškėja užkimimas, dainavimo metu lūžinėja viršutinio diapazono natos, kai kurie berniukai visai praranda balsą. Sudėtingos mutacijos atveju patariama jaunuoliui visiškai nedainuoti iki tikro balso susiformavimo, o sklandžios mutacijos atveju rekomenduojama dainuoti saikingai[1].
Pomutacinė stadija. Vyksta 16–18 gyvenimo metais. Tai pirmasis jaunuoliško balso formavimasis. Šioje stadijoje pranyksta šnabždesys ir atsiranda švarus balsas.
Taip pat ,nagrinėdama Ginos Kazlauskaitės tiriamąjį darbą apie balso darbą, sužinojau, kad
taisyklingas kvėpavimo būdas bei garso sudarymo organų veikla dar nenulemia galutinio garso. Toliau jis keliauja į atitinkamus rezonatorius, kur yra stiprinamas ir įgauna spalvą. Todėl nemokant taisyklingai nusiųsti oro į rezonavimo ertmes prieš tai atliktas teisingas kitų organų darbas netenka prasmės. ( file:///C:/Users/User/Downloads/36722367.pdf )
Rezonatorių darbas tiesiogiai susijęs su balso skaidrumu, stiprumu bei jo spalva, tembru. Be jų, balsas skambėtų paviršutiniškai, silpnai ir tyliai. Rezonatoriai įjungiami taisyklingai kvėpuojant bei organų pagalba nukreipiant orą tikslinga linkme.
Stebėti rezonatorių darbą galima tokiu pratimu: 1) Su garsu „hm“ užčiaupta burna tęsti garsą patogiame aukštyje; 2) Nuleisti garsą šiek tiek žemiau. Leidžiantis atkreipti ypatingą dėmesį į tai, koks jausmas jaučiamas krūtinėje; 3) Tęsti natą tol, kol bus pajuntama vibracija krūtinės srityje; 4) Padidinti garsą, tuo pačiu ir vibraciją krūtinės srityje;5) Sekantis žingsnis – pakelti garsą dviem oktavomis aukščiau ir stebėti, koks jausmas juntamas galvoje; 6) Pajusti vibracijas galvoje bei krūtinėje ir padidinti garso intensyvumą, tuo pačiu didinant ir vibraciją; 7) Praverti burną ir tęsti garsą „hm“ tol, kol bus pajuntama vibracija liežuvyje bei lūpose, burnoje; 8) Tęsti garsą tol, kol bus juntamas skirtumas. Dar kartą padidinti garso intensyvumą bei stebėti pokyčius; 9) Sukoncentruoti dėmesį į krūtinės rezonavimą taip, kaip pratimo pradžioje; 10) Pakartoti pratimą 5 kartus, prisimenant, jog jį reikia užbaigti fokusuojant garsą krūtinėje, siekiant vystyti pilną, rezonuojantį garsą.
Darydami šiuos pratimus, būtinai skiriame dėmesį ramiai bei tolygiam kvėpavimui.
Tik suprasdami rezonatorių darbą skirtinguose balso registruose, galime tikėtis stipraus bei skaidraus dainavimo, be švokštimo. Svarbu neskubėti ir išlikti nuolatiniame bei disciplina paremtame procese.